„KLEOPATRA“ – milijonus skaitytojų sužavėjusi istorija apie garsiausią visų laikų moterį, pavertusią savo meilės vergais net du Romos valdovus: Gajų Julijų Cezarį ir Marką Antonijų. Ji – deivė, meilužė, valdovė. Ji – iškiliausios antikos kultūros simbolis.

 Egipto karalienės Kleopatros ir žymiausio tų laikų karvedžio Marko Antonijaus meilės bei karališkosios kilmės egiptiečio Harmachio nuopuolio istorijos paslaptingai susijusios, o gal net nulėmė galutinį dviejų iškiliausių antikos kultūrų – Egipto ir senovės Graikijos – žlugimą.

Harmachis – gyvas faraonų kraujo linijos palikuonis, pašauktas nuversti Kleopatrą bei išvyti graikus ir romėnus, kad atkurtų Egipto aukso erą. Tačiau išvydęs karalienę, spinduliuojančią iki šių laikų nepralenktu kūnišku grožiu ir jos Kipro žibuoklių spalvos akis, sudegina savo sielą, blaškydamasis tarp griežtos pareigos ir begalinės karštos meilės.

Tuo tarpu Marko Antonijaus ir Kleopatros meilė ir žūtis – vienas iš sunkiausiai paaiškinamų tragiškų istorijos įvykių.