INFORMACIJA APIE PASLAUGŲ TEIKIMĄ VIEŠOJOJE BIBLIOTEKOJE IR FILIALUOSE KARANTINO LAIKOTARPIU

Informuojame, kad nuo kovo 22 d. keičiasi skaitytojų aptarnavimo tvarka Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje ir filialuose. Laikantis visų saugumo reikalavimų atveriamos skaityklos, interneto prieigos ir bibliotekos fondai. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Naujienos

Paskutinis Elžbietos savaitgalis

Baigdama savanorystę puikioje vietoje, paskutinę knygos rekomendaciją noriu parašyti įkvepiančią - nesustoti svajoti ir tikėti savo idėjomis kaip Kazys Pakštas. Lietuvos geografas, keliautojas siūlė sukurti atsarginę Lietuvą Afrikos žemyne. Vis dėlto jo idėja liko tik svajone. Tačiau K. Pakšto istorija įkvėpė Marių Ivaškevičių parašyti pjesę „Madagaskarą“. Pats rašytojas savo meilę tėvynei išreiškia įdomiomis įžvalgomis. Anot M. Ivaškevičiaus, būtų labai gaila, jei mūsų tėvynės istorija nugrimztų į nebūtį. Galima daryti prielaidą, jog norėdamas nepamiršti praeities autorius parašė išskirtinę pjesę „Madagaskarą“. Ji atspindi įvairius Lietuvos įvykius. Kazimieras Pokštas - Kazio Pakšto prototipas - siūlo sukurti „planinę tėvynę“, nes nujaučia grėsmę, jog laisvė netrukus bus prarasta. Jis stengiasi kuo daugiau lietuvių atsukti veidu į jūrą, nes tiki tuo, ką daro. K. Pokštas myli tėvynę ir jos piliečius, dėl kurių ir stengiasi sukurti „atsarginę Lietuvą“. Deja, ši idėja - utopinė, niekas ja netiki, o džiaugiasi tik trumpa laisvės akimirka. Nors K. Pokšto idėja skamba kaip pokštas, pagrindinis veikėjas nebijo taip išreikšti savo meilės tėvynei.

Skaityti daugiau...

Naujo animacijos stiliaus atradėjui Zenonui Šteiniui - 75

„Labiausiai mėgstu poeziją. Ten daug erdvės jausmui ir vaizduotei. Ir pasakas. Jose daug išminties ir tiesos.“

Zenonas Šteinys


Dailininkas, karikatūristas, režisierius, animatorius Zenonas Šteinys gimė 1946 m. liepos 3 dieną Kybartuose (Vilkaviškio apskr.). 1971 m. baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Dirbo keramiku, akmentašiu, tinkuotoju, dailininku - freskų restauratoriumi Vilniaus bažnyčiose, savaitraščių „Kalba Vilnius“, „Pirmadienis“ meniniu redaktoriumi. 1984 m. - Aukštuosius kino scenaristų ir režisierių kursus Maskvoje. Atsitiktinai perskaitęs „Literatūroje ir mene“ skelbimą apie Aukštuosius režisūros kursus, Z. Šteinys pasiuntė pluoštą karikatūrų ir buvo priimtas į kursą, kuriam vadovavo žinomas multiplikacijos meistras Fiodoras Chitrukas. Po studijų grįžęs į Lietuvą Z. Šteinys iškart pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje, kurioje kūrė kartu su animatoriumi Ilja Bereznicku, geriau žinomu kaip filmuko „Baubas“ autoriumi.

Skaityti daugiau...

Elžbietos savaitgalis (23)

Ričardas Bachas - JAV rašytojas, filosofas, aviatorius. Autorius nuo 17 metų susidomėjo aviacija. Deja, bet net savo srities profesionalams visada reikia saugotis. 2012 metais R. Bacho pilotuojamas lėktuvas leisdamasis kliudė elektros laidus ir patyrė avariją. Tačiau viskas gerai, kas gerai baigiasi. Nors rašytojas buvo sunkiai sužeistas, jis išgyveno. Savo meilę skrydžiui autorius perteikia per kūrinius. 1970 metais išleista knyga „Džonatanas Lingvistonas Žuvėdra“, tapusi bestseleriu, metaforomis kalba apie aviaciją, skrydį, išskirtinumą. Pagrindinis veikėjas - žuvėdra Džonatanas, kuris nenori paklusti nusistovėjusioms taisyklėms. Deja, pajūrio žuvėdroms tai nepatinka, jos Džonataną ištremia iš savo būrio. Džonatonas Lingvistonas siekia daugiau - tobulybės. O jos jis nori mokyti ir savo bendruomenės narius.

Skaityti daugiau...

Elžbietos savaitgalis (22)

Alvydas Šlepikas - lietuvių poetas, režisierius, scenaristas, rašytojas. Jis yra pelnęs ne vieną apdovanojimą už savo nuopelnus - už eilėraščius. O 2013m. gavo Lietuvos rašytojų sąjungos premiją už geriausią metų knygą - „Mano vardas - Marytė“. Ši istorija apie „vilko vaikus“. Vaikus, kurie stengėsi ne tik dėl savo ateities, bet ir savo šeimos. Iš savų namų išvaryti vokiečiai glaudėsi ten, kur buvo įmanoma. Mama Eva su keturiais vaikais bei teta Lota įsikūrė malkinėje. Vyriausiasis sūnus Heincas iš Lietuvos stengiasi parnešti šeimai maisto. Vis dėlto istorija pakrypsta netikėta linkme. Pagrindinė knygos veikėja tampa Renatė. Ji sutinka įvairių žmonių, kurie nori padėti. Deja, ne visi tokie geranoriški. Ši knyga pasakoja menkai žinomą Lietuvos bei Vokietijos istoriją - baltąją dėmę.

Įsimintiniausios citatos:
„Apie kitus - kaimynus, pažįstamus - nebuvo kada galvoti nei rūpintis, - kiekvienas už save.“
„Nepradėk bijoti to, ko bijoti visai nereikia.“