Salomėjos Nėries vardo literatūrinės premijos istorija

Salomėja Nėris - viena iškiliausių Vilkaviškio krašto asmenybių. Poetė (tikr. Bačinskaitė-Bučienė) gimė 1904 lapkričio 17 d. pietvakarių Lietuvoje, Kiršuose, Vilkaviškio rajone, netoli nuo Juozo Tysliavos, Kazio Bradūno gimtinių, netoli ir nuo Tolminkiemio. Baigė Vilkaviškio gimnaziją, Kauno universitete studijavo lituanistiką ir germanistiką. Mokytojavo Lazdijuose, Panevėžyje, Kaune. Buvo ištekėjusi už skulptoriaus Bernardo Bučo. 1937 m gimė vienintelis jų sūnus Saulius Bučas (mirė - 2007 metais). 1941 - 1944 metus praleido Rusijoje - Ufoje, Penzoje, Maskvoje. Mirė 1945 m. liepos 7 d. Maskvoje, palaidota Kaune, Karo muziejaus sodelyje. 1992 metais perlaidota Petrašiūnų kapinėse.
Poezijos pavasaris - lietuvių poezijos šventė, gyvuojanti jau nuo 1965 metų, rengiama kiekvieną pavasarį, gegužės mėnesį. Ši šventė artimai susijusi su Salomėjos Nėries vardu. Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamo renginio atidarymas vykdavo ne Vilniuje, o Kaune, vadinamoje Lakštingalų krantinėje, Palemone prie Kauno Marių, Salomėjos Nėries namo. Poezijos šventės, siejamos su S.Nėries vardu ir kūryba sumanymas priklauso poetui Justinui Marcinkevičiui, kuris 1964 -aisiais metais pateikė pasiūlymą Rašytojų sąjungos pirmininkui Eduardui Mieželaičiui ir sulaukė jo pritarimo. Pirmuoju respublikinio Poezijos pavasario laureatu tapo poetas Justinas Marcinkevičius. Jam buvo įteikta grafiko Stasio Krasausko emblema, kuri ant „Poezijos pavasario“ almanacho išliko iki šių laikų. Ant prizo galima perskaityti užrašą: „Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Salomėjos Nėries vardo prizas poetui Justinui Marcinkevičiui.“
Kiršuose Poezijos pavasario šventės dalyviai lankosi jau nuo 1968 metų, kai pirmąkart gegužės 25-ąją dieną čia svečiavosi poetai E.Matuzevičius, M.Martinaitis, S.Nėries kūrybą skaitė Laimonas Noreika. Vėliau tokie apsilankymai tapo tradicija, o 1971 metais gimė Salomėjos Nėries vardo literatūrinės premijos idėja. Tą atmintiną dieną šventė truputį „vėlavo“, buvo surengta birželio 5 dieną. Suprantama, Kiršuose, nes dar niekam nebuvo atėjusi mintis „uždaryti“ ją vien į kultūros namus.
 
Šventės kvietimai skelbė, kad tai - Sūduvos poezijos pavasaris. Dalyvavo Vilkaviškio, Kapsuko ir Šakių rajonų atstovai. Tautinių juostų takas pasitiko LTSR Aukščiausios Tarybos deputatą, liaudies rašytoją J.Baltušį, poetus J.Marcinkevičių, A.Drilingą, S.Anglickį, V.Šulcaitę, D.Saukaitytę, P.Keidošių, aktorių L.Noreiką, svečių iš Lenkijos LR delegaciją. Pirmą kartą Poezijos pavasario šventė sulaukė ir tolimų svečių: dalyvavo turkmėnų poetas S.Ovezberdijevas. Tuometinio S.Nėries vardo (dabar Čyčkų gyvenvietė) kolūkio pirmininkas A.Griška renginio metu paskelbė, kad ūkio valdyba steigia premiją geriausio eilėraščio kaimo tematika autoriui. 1972 metais buvo uždėtas ąžuolo lapų vainikas pirmąjam S.Nėries kolūkio premijos laureatui. Juo tapo poetas Jonas Strielkūnas už eilėraštį „Lietuva“ iš rinkinio „Vėjas rugiuose“.

 

LIETUVA

Lietuva - akmuo prie slenksčio seno
Ir lietaus lašelis debesy.
Lietuva - ugnis, kurią kūrenam,
Ir kurioj sudegsime visi.

Lietuva su pagonybės mitais,
Lietuva su šimtmečių lažu.
Lietuva - grėsmingas dinamitas
Tūkstančiuos sukilėlių laužų.

Visos pievos, upės apraudotos
Graudžiose lietuvės raudose.
Švietė revoliucijos raudonos -
Požemiuos įkalinta dvasia.

Mes visi tenai - gelmėj - užgimę
Po lenktu sukilėlio dalgiu.
Ir visus mus Lietuva augino
Tarsi lauką želiančių rugių.

Ak, rugiai, iškentę gruodžio vėją,
Ir keliai, nubėgantys kalvom...
Kažkada iš Lietuvos atėję,
Mes ir vėl sugrįšim Lietuvon.

Ir tenai, kur po visų klajonių
Žemėn atsiguls mana galva,
Nerašykit mano vardo, žmonės,
Parašykit, žmonės: L i e t u v a .

Strielkūnas, Jonas. Vėjas rugiuos: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1971.

 

Džiugu, kad po respubliką ir užsienio šalis pasklidę nacionalinio festivalio „Poezijos pavasaris“ šaukliai kasmet neaplenkia Vilkaviškio. Čia puoselėjamos renginio tradicijos pirmiausiai svečius atveda į Vilkaviškio viešąją biblioteką, vėliau laukia susitikimas su rajono vadovais, nuo 2007 -ųjų metų šventinę dienotvarkę papildė Sauliaus Bučo kapo lankymas Alvito kapinaitėse. Į S.Nėries tėviškę Kiršuose lankytojus sukviečia svečių poezijos skaitymai. Antrasis susitikimas su kūrėjais daugelį metų vykdavo Paežerių dvare, tačiau nuo 2011 metų poezijos vakaras vyksta Vilkaviškio Kultūros rūmuose.
Jau daugelį metų kiekvieną gegužę poezijos paukštė atskraidina į mūsų rajoną meninio žodžio meistrus ir padeda tęsti gražią žmogaus kūrybinės dvasios puoselėjimo tradiciją, brangią žmonėms ir dangui, dovanojančiam giedrą.