Viktorina „Kalba - brasta per laiko upę“

Kovo 7 d. Gižuose vyko lietuvių kalbos dienoms ir lietuvių kalbos kultūros metams skirtas renginys - viktorina „Kalba - brasta per laiko upę“.
Žymus ukrainiečių kilmės kalbininkas V. Ilič-Svityčius, tyrinėjęs baltų kalbas, mokėjęs lietuvių kalbą yra pasakęs „Kalba - tai brasta per laiko upę; ji mus veda į protėvių būstą, bet tenai patekti negali tas, kuriam baugūs gilūs vandenys.“
Kas ir kokia yra ta lietuvių kalba? Esame maža tauta, bet turime didelę kalbą. Pirmiausia todėl, kad lietuvių kalba yra labai sena. Ji panaši į sanskritą - klasikinę indų kalbą. Lietuvių kalba ir tuo, kad... išliko. Juk istorijos sūkuriuose ji galėjo visam laikui dingti nuo Europos kalbinio žemėlapio, kaip ir pati Lietuva - nuo jos geografinio, politinio paviršiaus. Mūsų kalba ištvėrė visas negandas, jos nesunaikino nei lietuviškos spaudos draudimas, nei lenkinimas, nei tremtys.
Viktorinos tikslas - pasitikrinti, kaip mes mokame savo gimtąją kalbą, kaip giliai buvome įbridę į gražiosios savo kalbos vandenis.
Viktorinoje varžėsi 2 komandos - Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos - daugiafunkcio centro „Mokinukės“ ir Gižų kaimo gyventojų komanda „Vietiniai“. Už teisingą atsakymą buvo skiriamas riešutėlis į komandos krepšelį.
Reikėjo atsakyti į klausimus apie kalbos istoriją, žodžio, kalbos dalis, surinkti sutrupintas ir išbarstytas patarles, paaiškinti tarmiškus žodžius, posakius, giminystės ryšius nusakančius žodžius. Komandoms sekėsi panašiai, viską nulėmė paskutinioji užduotis - klausantis V. Kernagio atliekamos dainos „Kancaras“, išrinkti kuo daugiau nevartotinų žodžių ir juos pakeisti taisyklingais. Suskaičiavus komandų riešutėlius paaiškėjo nugalėtojai - komanda „Vietiniai“.

Nijolė Vaitūnaitienė
Vilkaviškio viešosios bibliotekos
Gižų filialo bibliotekininkė