„Purpurinis vakaras“ bibliotekoje...

Vėsų lapkričio 19 dienos vakarą Vilkaviškio viešoji biblioteka visus sukvietė į poetės Dalios Saukaitytės rinktinės „Purpurinis vakaras“ pristatymą. Kartu su autore svečiavosi bardas Ričardas Mikalajūnas, jaunoji dainuojamosios poezijos atlikėja Akvilė Vervečkaitė- Rubikienė bei asociacijos „Slinktys“ pirmininkas Juozas Žitkauskas.
Nepastebimai greitai užsipildė visos renginio žiūrovams skirtos vietos. Tai tik įrodo, kad  žmonės pasiilgę rugpjūčio žemuogių, pasiilgę jaunystės. Pirmoji D. Saukaitytės knyga „Rugpjūčio žemuogės“ išėjo 1972 metais. Paskui poetė nutilo ir tik 1997 metais pasirodė „Spalio laukas“.
J. Žitkauskas vadino Dalią magiška poete. Jis pasakojo, kad nuoširdus ilgametis bendravimas su autore leido tikėtis D. Saukaitytės sutikimo išleisti eilėraščių rinktinę, kuri buvo pavadinta „Purpurinio vakaro“ vardu, taip, kaip buvo pavadintas ir Nacionalinis bardų festivalis. Susipažino jie Mokytojų namuose Vilniuje. Aš dzūkas, o Dalia suvalkietė. Didžiausias Dalios hobis - grybai. Anot Juozo, Dalia - gyva legenda. Dalios knygų nerudins nei saulė, nei lietus. Gal kada nors bus ir trečia Dalios knyga.
D. Saukaitytė kalbėjo apie didžiausias savo gyvenimo aistras - grybavimą ir vertimus. Vertimas - žodžio, kalbos minkymas. Grybauja Labanore, grybų nevalgo, o iškart neša į supirkimo punktą. Dalia prisipažino, kad eilėraščiai nėra dabar jos aistra. Esu tarsi sugrįžusi mumija. Dalia pasakojo, kad iš „Rugpjūčio žemuogių“ į rinktinę nedėjo gal tik dviejų eilėraščių. O iš antrosios knygos daug daugiau nedėta. Rinktinėje „Purpurinis vakaras“ ypatingas pagarbos ženklas šviesios atminties žmogui - Vytautui Kernagiui.

Visi V. Kernagio koncertai prasidėdavo poetės D. Saukaitytės eilėmis...

Purpurinis vakaras varva
lyg aplietas aviečių sultimis...
ant akmens šiąnakt dėsime galvas,
po žvaigždėm šiąnakt gulsimės.
 
Na tai kas, kad benamiai, bedaliai
na tai kas, kad šunų apskalyti...
akyse šoka pušys žaliosios
ir šalna dar žolės nepalietė.
 
O paskui bus kaip būt ir privaloma,
kažkam žirgas kažkam tik kamanos...
paskutinę taurę lig dugno...
ligi galo ir veidu į samanas...

D. Saukaitytė kalbėjo, kokią poeziją mėgsta skaityti, apie neįvertintą Just. Marcinkevičiaus poeziją. Autorei labai patinka N. Miliauskaitės eilėraščiai.
Dalia sakė, kad eilėraštis būtinai turi skambėti. Ji nelabai rašo baltąsias eiles. Dalia prisipažino, kad jaunystės dainuojami eilėraščiai, yra visai nieko. O šiaip eilėraščiai sensta...
Kartu su poete jos eiles skaitė Vilkaviškio viešosios bibliotekos direktorė Vilija Gilienė bei bardas Ričardas Mikalajūnas.
Paskui būta daug rudeninių gėlių, autografų, dainų ir gražių žodžių poetei Daliai Saukaitytei.
Šiltą pasimatymą su poete pagyvino bardo Ričardo Mikalajūno bei Akvilės Vervečkaitės Rubikienės užburianti muzika ir balsas.