Duona. Ji kasdieninė - ta pati ir vis kitokia

Sakoma, kai valgai duoną, jauti gyvenimo skonį. Ilgas ir sunkus kelias nuo grūdo iki duonos kepalo. Kiekviena šeimininkė, kada nors kepusi duoną, patvirtins, kad tai sunkus ir atsakingas darbas. Todėl ne veltui duona visais laikais buvo garbinama, jos kepimą lydėjo įvairūs papročiai ir ritualai. Senovėje buvo kalbama, kad šviežiai kepamos duonos kvapas į namus pritraukia gerovę ir sėkmę, o netekėjusioms merginoms šis kvapas padeda pritraukti patį geriausią vyrą.
Į Gižų bibliotekoje vykusią popietę, skirtą duonos dienai paminėti moterys rinkosi nešinos savo mėgstamos duonos riekelėmis. Galime pasidžiaugti, kad Gižuose yra šeimininkių, kurios pačios kepa duoną ir savo duonos raugu dalinasi su kitomis moterimis, pasiryžusiomis pamėginti išsikepti naminės duonos. Popietės metu prisiminėme senąsias duonos kepimo tradicijas, vaikystės metus, kai kiekvienuose namuose buvo kepama duona, koks nepaprastas šiltos duonos ir ką tik sumušto sviesto skonis. Išragavome įvairiausių skonių duoneles, gardinome jas sviestu, avokadu ar šiuolaikiškomis užtepėlėmis. Diskutavome, kaip geriau virti duonzupę - su džiovintais vaisiais ar su spirgučiais. Didelio susidomėjimo sulaukė ir česnakiniai duonos blynai, kurių receptą radome internete.
Kiek duonos per metus suvalgo statistinis lietuvis, kiek duonos reikėtų suvalgyti per dieną, kuri duona - ruginė ar kvietinė - yra geresnė, kada duoną valgyti sveikiau - ryte ar vakare -atsakymus į šiuos ir dar daug kitų klausimų sužinojome smagiai besišnekučiuodami kaimo bibliotekoje.

Nijolė Vaitūnaitienė
Vilkaviškio viešosios bibliotekos
Gižų filialo bibliotekininkė