Tautinės tapatybės saugotojai Danutei Brazytei-Bindokienei - 90

„Be lietuvių kalbos niekas negali išlikti tikru lietuviu“
Danutė Brazytė - Bindokienė

Rašytoja, pedagogė, kalbininkė, visuomenininkė D. Brazytė-Bindokienė gimė 1932 m. gegužės 14 d. Bartninkuose. Pradžios mokyklą ir pirmąją gimnazijos klasę baigė Veiveriuose. 1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, o vėliau persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Čikagoje studijavo Pedagoginiame lituanistikos centre, dėstė Kristijono Donelaičio aukštesniojoje lituanistikos mokykloje, redagavo žurnalus „Švietimo gairės“ ir „Ateitis“, 1992-2007 m. dienraščio „Draugas“ redaktorė. Bendradarbiavimo Lietuviškosios enciklopedijos redakcijoje.
Pirmieji mūsų kraštietės literatūriniai bandymai buvo išspausdinti 1950 m. Šv. Kazimiero akademijos leidinyje „Šv. Kazimiero Aidai“.
Labai trūkstant lietuviškų knygų vaikams, norėdama tą tuštumą nors kiek užpildyti, D. Brazytė-Bindokienė sukūrė apysakų vaikams ir jaunimui, taip pat novelių: „Keturkojis ugniagesys“ (1964) „Mieste nesaugu“ (1970), „Parkas anapus gatvės“ (1973), romaną „Viena pasaulyje“ (1971), „Angelų sniegas“ (1981). Lituanistinei mokyklai parengė skaitinių, pratimų, konspektų. 1982 m. išleido „Lietuvių kalbos sinonimų žodynėlį“, 1987 m. - „Lietuvių kalbos vadovėlį“, 1989 m. išleista etnografinė knyga „Lietuvių papročiai ir tradicijos“.
Yra publikuota nemažai tautietės eilėraščių, recenzijų, straipsnių tautosakos ir kraštotyros temomis. Ji yra parašiusi kūrinių scenai, į anglų kalbą išvertusi egzodo prozos.
Aktyvi kraštietė bendradarbiavo beveik visoje lietuvių išeivijos spaudoje, priklausė Lietuvių rašytojų draugijai ir Žurnalistų sąjungai.
D. Brazytė-Bindokienė yra gavusi Skautų sąjungos apdovanojimų, pagerbta Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (2000 m.).
Rašytoja, puoselėdama lietuvybę, didelį kraitį darbų sukrovė dar jaunystėje apsisprendusi dėl tokio aktyvaus gyvenimo ir tarusi: „Aš nusprendžiau nedingti.“

Parengė
Gražina Cikanavičienė
Vilkaviškio viešosios bibliotekos bibliografė