Žurnalo „Tarp knygų“ 2022 m. 12-asis numeris: apie ką jis?

23 / 01 / 02

Pokalbis. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka yra tapusi svarbia šalies kultūros lauko veikėja, intensyviai puoselėjančia prasmingus ryšius su šiandienos ir ateities vartotojais. Kaip pavyko to pasiekti, su Nacionalinės bibliotekos vadovu prof. dr. Renaldu Gudausku kalbasi Viktorija Pukėnaitė-Pigagienė.
Karštas klausimas. Vaiva Markevičiūtė kelių šalies bibliotekų vadovių paklausė, kuo jų vadovaujamos įstaigos planuoja gyventi 2023 metais, kokius iššūkius sau kelia ir kaip ketina juos įveikti. Į klausimą atsakė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė, Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos direktorė Lina Bloveščiūnienė, Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Inga Davidonienė ir Kauno kolegijos Bibliotekos ir informacijos išteklių centro vadovė Lina Šarlauskienė.
Šiandien aktualu. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ne vienus metus dirba puoselėdama šalyje ankstyvojo skaitymo kultūrą. Gruodžio 7–8 d. ji organizavo tarptautinį Ankstyvojo skaitymo skatinimo forumą, kuriame skaitybos, vaikų literatūros specialistai, ugdymo ekspertai, neuropsichologai savo pranešimais dar kartą priminė, kokią naudą vaikams ir šeimoms galėtų suteikti ankstyvų vaiko skaitymo įpročių skiepijimas. Forumo pranešėjų mintis apžvelgia Vilius Jakubčionis.
Šiandien aktualu. Vis didesnę mūsų visuomenės dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės. Senėjanti visuomenė skatina viešųjų įstaigų, tarp jų ir bibliotekų, veiklos pokyčius. Pastarosios daug dėmesio skiria paslaugoms, padedančioms senjorams sėkmingai senėti, kurti ir teikti. Kaip tokios paslaugos nuolat atnaujinamos Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje, pasakoja Lilija Vetiugova-Skupienė ir Tomas Pauliuščenka.
Projektai. Lapkritį baigėsi Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotas aštuonis mėnesius vykęs seminarų ciklas „Kelias į Lietuvos žydų istorijos ir kultūros pažinimą“. Seminaruose tiesiogiai ir nuotoliniu būdu dalyvavo kelios dešimtys istorijos ir kultūros edukatorių iš visos Lietuvos. Istorikų, archyvarų, rašytojų paskaitas išklausę edukatoriai ir patys atliko savarankiškus tyrimus. Seminarų ciklą aptaria Audronė Čepkauskaitė.
Tyrėjui įdomu. Per visą gyvenimą rašytoja Ieva Simonaitytė (1897–1978) sukaupė nemažą asmeninę biblioteką. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje saugomoje rašytojos knygų kolekcijoje yra 1335 tomai, nemažai knygų yra su dedikacijomis. Šios knygos turi išliekamąją vertę, nes įprasmina svarbesnius Mažosios Lietuvos metraštininkės gyvenimo įvykius, atskleidžia jos ryšius su kitais kūrėjais. Dedikacijas apžvelgia Arida Riaubienė.
Sukaktys. Ekslibrisas, kaip savitas grafikos žanras, yra išsikovojęs pripažinimą daugelyje pasaulio šalių. Prie knygos ženklo propagavimo prisideda ir Tarptautinė ekslibriso mėgėjų draugijų federacija (Federation internationale des societes d‘amateurs d‘ex-libris, FISAE), šiuo metu vienijanti daugiau kaip tris dešimtis valstybių. Prieš 30 metų Sapore, Japonijoje, vykusiame XXIV federacijos kongrese jos nare tapo ir Lietuva. Šį įvykį primena kongrese dalyvavęs Jonas Nekrašius.
Geroji patirtis. Šiaulių miesto savivaldybės viešoji biblioteka savo mažuosius lankytojus skaityti skatina originaliu būdu – Lieporių filiale kaupdama išskirtinę lėlių-literatūrinių herojų kolekciją. Pasak filialo vedėjos Reginos Vertelienės, šiandien čia galima suskaičiuoti apie 100 lėlių, nužengusių iš įvairių pasakų. Plačiau apie kolekciją ir su ja susijusius renginius pasakoja Jurgita Januševičiūtė-Taralė.

Daugiau informacijos: www.lnb.lt
Lietuvos Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija