Savo kūriniais gebėjusiam sustabdyti laiką Albinui Baranauskui - 90

Ar girdite? Ar girdite tą dūžį,
pageltusių laikrodžių,
Kurį dar kartoja žiemos vėjas?
Atminkite mus atgiedotus.
O dabartės jau taip sunku
atsiminti.
Minėkite mus, pasimetusius...

Albinas Baranauskas

Išeivijos prozininkas, poetas ir vertėjas Albinas Baranauskas gimė 1924 metais birželio 3 dieną Bartninkų kaime mažažemio valstiečio šeimoje, baigė gimtojo kaimo pradžios mokyklą („Senajame Tyzenhauzo dvare ant daubos kranto, apleisto ir griūvančio, prabėgo patys šviesiausieji mano mokslo metai“), paskui Vilkaviškio J. Basanavičiaus gimnaziją. 1944 m., kartu su karo banga, turėjo palikti Lietuvą, atsidūrė Vokietijoje. Jam buvo 20 metų. Vėliau eilėraštyje jis rašė:

Aš numiriau dvidešimties metų amžiaus nuo Vištyčio
Kalvų spalvos, tada, kai dar atsigręžiau
tą paskutinį
Paskutinį kartą.

1948 m. jis išvyko į JAV, apsigyveno Konektikuto valstijos Voterberio mieste. Konektikuto universitete baigė anglų kalbos ir literatūros studijas, dirbo šio universiteto bibliotekos žurnalų, vėliau retų knygų skyriuje. Mirė A. Baranauskas 2013 metais vasario 17 dieną.
Tiek išeivijoje, tiek pas mus jis daugiau žinomas kaip prozininkas, bet gerbiamas ir kaip poezijos meistras.
A. Baranausko novelėse (rinkinys „Sniego platumos“, 1955 m., „Kalvos ir lankos“ 1959 m.) lyriškai, su humoru vaizduojama gimtojo krašto kaimo buitis ir žmonės, gausu poetiškų gamtos detalių. Romano „Karklupėnuose“ (1965 m.) pagrindinė tema - jaunuolių meilė vokiečių okupacijos metais, romane „Rudenys ir pavasariai“, arba Užplynių Pullinevičius namie ir svetur (3 t. 1976-78 m.) tragiškų istorinių įvykių fone parodomi kelių kartų žmonių likimai, išeivių gyvenimas JAV. Su šiuo kūriniu tematiškai susijęs „Vinco Mazurkevičiaus romanas“ (1980 m.). Poezijai (rinkinys „Pasaga ir vyšnios“ 1965 m., „Poezija“ 1994 m.) būdingi tėviškės prisiminimų sukelti išgyvenimai. Išvertė į anglų k. I. Šeiniaus, A. Vaičiulaičio, V. Tamulaičio kūrinių.
Žurnalistė, rašytoja Danutė Bindokienė apie jo kūrybą rašo: „A. Baranauskas, atrodo, pasiryžęs įrodyti, kad paprasto žmogaus paprastas gyvenimas, gerai pavaizduotas, yra tiek pat įdomus, kaip didelių žygdarbių ar sukrečiančių įvykių aprašymas.“

Gražina Cikanavičienė
Vilkaviškio viešosios bibliotekos
Bibliografijos ir informacijos skyriaus bibliografė