Kavalerijos pradininkui Broniui Skomskiui - 150

Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
Jie mylimą Lietuvą gina;
Kam nusviro galva, tam Dangaus angelai
Vainiką iš deimantų pina.

Maironis

B. Skomskis gimė Vilkaviškio apskrityje, Klampučių dvare 1864 m. spalio 24 d. Jo tėvai buvo senos bajorų giminės atstovai, todėl šeimoje buvo kalbama lenkiškai. Tačiau Bronius nuo pat vaikystės puoselėjo ir lietuvių kalbą. Kai mokėsi Marijampolės gimnazijoje B. Skomskio širdyje ištikimybė Lietuvai dar labiau sustiprėjo.
Baigęs gimnaziją B. Skomskis pradėjo kariškio kelią rusų kariuomenėje. 1887 m. baigė Tverės kavalerijos mokyklą ir įgijo jaunesniojo karininko laipsnį. 1913 m. B. Skomskiui buvo suteiktas pulkininko laipsnis, paskirtas 3 husarų pulko vadu. 1914 - 1918 su pulku dalyvavo I pasauliniame kare Rytprūsiuose. Kada B. Skomskiui pašlijo sveikata, jis paliko karinę tarnybą ir sugrįžo į Karalenkės dvarą, netoli Marijampolės.
Kada prasidėjo karas su lenkų kariuomene (tuomet lenkai turėjo stiprią kavaleriją), Lietuvos kariuomenėje buvo įkurta kavalerijos divizija. Iškilo klausimas: kam patikėti vadovauti kavalerijos divizijai?
Kaip tik tada pulkininkas leitenantas K. Žukas prisiminė atsargos generolą B. Skomskį. Tuomet kai jis pranešė generolui S. Žukauskui apie B. Skomskio kandidatūrą, generolas iš karto sutiko su atsargos generolo B. Skomskio kandidatūra ir šis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės 1-osios raitelių divizijos vadu (taip tada buvo pavadinta kavalerijos divizija). Antrojoje 1921 m. pusėje 1-oji raitelių divizija buvo pasiųsta į šiaurės rytų Lietuvą dalyvauti lenkų fronte.
1923 m. iš dviejų likusių kavalerijos pulkų sukurta kavalerijos brigada, kuriai vadovauti paskirtas gen. B. Skomskis. 1926 m. prie tuometinės Lietuvos kariuomenės buvo įkurta kavalerijos inspekcija. Nuo 1926 m. sausio 6 d. gen. B. Skomskis buvo paskirtas Vyriausiojo štabo kavalerijos inspektoriumi. Kada inspekcija buvo panaikinta, gen. B. Skomskis išėjo į atsargą ir vėl sugrįžo į savo gimtinę. Gyveno Šūklių dvare, Vilkaviškio aps., kur 1935 m. kovo 18 d. mirė.
B. Skomskio nuopelnai tuometinei šalies kariuomenei yra labai ženklūs. Šis karininkas visuomet žmogiškai elgėsi su savo pavaldiniais, buvo švelnaus būdo žmogus. Savo dorumu ir teisingumu daugeliui tuometinių žemesnio rango karininkų B. Skomskis daugiau buvo panašus į tėvą negu į aukšto rango generolą. Ir dar vieną silpnybę turėjo generolas: jam ypač sunku buvo bausti nusikaltėlius, todėl daugeliui kariškių jų padarytas pražangas jis tiesiog dovanodavo.

Gražina Cikanavičienė
Vilkaviškio viešosios bibliotekos
Bibliografijos ir informacijos skyriaus bibliografė