1918 m. vasario 16-oji - ypač svarbi Lietuvos istorijos data, skelbianti naujos, nepriklausomos, valstybės pradžią.
1928 m. Vilkaviškio apskrities savivaldybė įsteigė Nepriklausomybės skaityklą. Ši data laikoma Vilkaviškio viešosios bibliotekos istorijos pradžia.
1918 m. lapkričio 15 d. Vilkaviškyje pradėjo veikti katalikiškosios „Žiburio“ draugijos gimnazija.
Garbingos sukaktys - tai ne tik priežastis iškilmingai jas paminėti, bet ir paskata susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir ateičiai: ką pavyko nuveikti ir kokius tikslus keliame sau žengdami kitą žingsnį.

Vertybių ir patirties metai

Šie metai ypatingi - JUBILIEJINIAI - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 100 - metis, Vilkaviškio gimnazijos - 100 ir Bibliotekos - 90, tai prasmingi, kalbantys patys už save skaičiai-ŽENKLAI, tai mūsų vertybių dešimtmečiai. Istorijos vadovėliuose 1918 m. vasario 16-oji įrašyta kaip viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų, bet Nepriklausomybės aktas - rezultatas, kurio siekiant reikėjo įdėti daug pastangų ir daug didžiavyrių proto jėgos, manau, kad daugiausia šiam rezultatui pasiekti davė Suvalkija, ją galime vadinti atgimimo lopšiu ir visai Lietuvai nusipelniusiais tautos žadintojais, kaip Vincas Kudirka, dr. Jonas Basanavičius. Atgimimui reikėjo žinių, tad labai prasminga, jog 1918 metais ir Vilkaviškyje įsteigiama Gimnazija, o po dešimtmečio,1928 metais, Vilkaviškyje buvo įsteigta Nepriklausomybės skaitykla, kuri laikoma Vilkaviškio viešosios bibliotekos įsteigimu, nes 1919 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė prie Švietimo ministerijos įsteigė Centrinį krašto knygyną ir buvo sumanyta dalį knygų perkelti į provinciją, steigiant vietinius centrinius knygynus, turėjusius atlikti viešųjų bibliotekų funkcijas. Taip prasmingai susipynė trys neabejotinai reikšmingi sprendimai, tapę kertiniais ateities garantais, nes kokia gali būti LAISVA IR NEPRIKLAUSOMA ATEITIS BE KNYGOS, ŽINIŲ KAIP ŠVIESOS.
Iš Vilkaviškio gimnazijos istorijos... Raudonų plytų pastatas Sodų ir Vyskupo Karoso gatvių sankryžoje šiuo metu yra kultūros paveldo objektas IV 729, tai buvusios Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijos pastatas, kuris iškilo 1882 - 1884 metais ir yra vienas iš seniausių pastatų Vilkaviškyje. Nuo 1902 metų jis buvo skirtas pasieniečių kareivinėms, vėliau parduotas vilkaviškiečiams Juozui Plečkaičiui ir Karoliui Šefleriui. 1908 metais čia veikė rusiška berniukų gimnazija, o 1918 metais įkurta katalikiškos „Žiburio“ draugijos gimnazija. Jai vadovauti buvo paskirtas Steponas Vaitkevičius. Tuometinė mokymo įstaiga sparčiai plėtėsi ir 1924 metais čia buvo jau virš 400 mokinių ir ją baigė pirmoji abiturientų laida. 1930 m. gimnazija suvalstybinta ir jai suteiktas dr. Jono Basanavičiaus vardas. Mokslas tuo metu buvo mokamas, tad suprantama, kad ne kiekvienas žmogus galėjo leisti vaikus į mokslą. Pamokos vyko panašios kaip ir šiandien: gimnazistai mokėsi įvairių kalbų, tiksliųjų mokslų, buvo ir kūno kultūros pamokos. Gimnazijoje mokėsi visa plejada žymių kūrėjų-poetų, rašytojų, tai: Salomėja Neris, Kazys Bradūnas, Petras Karuža, Juozas Tysliava, Kotryna Grigaitytė, Petronėlė Orintaitė, Julija Švabaitė, Antanas Vaičiulaitis, žurnalistas Kazys Karuža, kalbininkas Juozas Senkus, pirmoji Lietuvos parašiutininkė, lakūnė Antanina Liorintaitė. „Žiburio“ gimnazijos reikšmė didelė ir neabejotina. Jos auklėtiniai pasklido po visą pasaulį garsinti ne tik Suvalkijos, tačiau ir visos Lietuvos vardo. Juose įsišaknijo pagarbos, meilės savo kraštui ir humanitarinės vertybės.
Nuo 1978 metų Gimnazijos pastate įsikūrusi Vilkaviškio viešoji biblioteka. Buvę gimnazistai ar vėliau mokęsi šiame pastate vilkaviškiečiai iki šiol nepamiršta ir lankydamiesi gimtinėje apsilanko Bibliotekoje, kaip kad kunigas Kęstutis Žemaitis- nuoširdus Bibliotekos bičiulis. Tiesa, išlikusių gyvų Gimnazijos mokinių nėra daug, tačiau tradiciją aplankyti buvusią gimnaziją tęsia jų vaikai. Rašytojo A. Vaičiulaičio dukros į Vilkaviškį atvyksta iš JAV ir čia organizuoja renginius, konkursus, skirtus tėvelio atminimui. Glaudūs ryšiai Biblioteką siejo su poetu Kaziu Bradūnu, o šiuo metu bendraujame su rašytojo dukra Elena Bradūnaite - Aglinskiene. K. Bradūnas yra tapęs Vilkaviškio miesto garbės piliečiu.
1971 metais rajone įsteigta S. Nėries vardo literatūrinė premija, Biblioteka organizuoja literatūrinius skaitymus Kiršuose, iki šiol vyksta tradiciniais tapę premijos teikimo renginiai.
Vilkaviškiečiai į buvusį „Žiburio“ Gimnazijos pastate įsikūrusią Biblioteką ateina pasisemti išminties: skaito knygas, mokosi kompiuterinio raštingumo pagrindų, dalyvauja įvairiuose renginiuose Biblioteka tapo vieta bendruomenei, traukos centru, kur dažnai skaitoma poezija, vyksta kultūriniai renginiai, vykdomi įvairūs projektai.
Iš Bibliotekos istorijos... 1928 metais įsteigtoje Nepriklausomybės skaitykloje buvo prenumeruojama keletas dienraščių, savaitraščių ir žurnalų lietuvių, vokiečių, žydų ir rusų kalbomis. Bibliotekos veiklą pristabdė karas, bet 1945 metais Biblioteka buvo atkurta, ji buvo nedidelė, knygų fondas menkas - apie 250 egzempliorių, jautėsi pokario sunkmetis. 1950 metais Biblioteka tapo rajonine, išlaikoma iš rajono biudžeto. Rajoninėje suaugusiųjų Bibliotekoje buvo 3 skyriai: abonementas, skaitykla ir kilnojamasis fondas, dirbo 3 darbuotojai. 1951 metais knygų fonde tik 5492 spaudiniai, o 1955 metais - jau 10350, augo ir skaitytojų skaičius nuo 663(1951 metais) iki 1052 (1955 metais).
Per laikotarpį nuo 1961 metų iki 1976 metų išaugo rajoninės Bibliotekos fondai (nuo 21.051) iki 60.018 egzempliorių, vidutiniškai vienam skaitytojui teko (nuo 7,6 iki) 22,3 knygos. Jau nemažai prenumeruojama žurnalų: „Pergalė“, „Kultūros barai“, „Švyturys“, „Tarybine moteris“ ir kt. Plėtėsi Bibliotekos paslaugos - 1966 metais pradėtas komplektuoti gramofono plokštelių fondas, skaitytojų skaičius padidėjo iki 2605, Bibliotekoje dirbo 5 žmonės, rajone plėtėsi kaimo bibliotekų tinklas, daug dėmesio skiriama masiniam darbui, renginiams.
1977 metais Vilkaviškyje pradėta bibliotekų tinklo centralizacija, tai reiškia kaimo bibliotekų stambinimą. Tuomet rajone bibliotekų tinklas buvo platus - 62 kaimo, Kybartų ir Virbalio miestų bibliotekos. Po centralizacijos rajone liko 41 kaimo filialas, minėti 2 miesto, 20 kilnojamųjų bibliotekėlių ir 3 knygų išdavimo punktai. Buvo atliktas milžiniškas darbas, knygų fondų patikrinimai, visos sujungtos rajono masinės bibliotekos tapo viena universalia Biblioteka su vieningu fondu, siekiant kuo optimaliau patenkinti augančius skaitytojų poreikius. Rajoninė vaikų biblioteka, taip pat, įjungiama į bendrą sistemą.
Bibliotekos vadovai: Onutė Dabrilienė (1928 -), Adelė Stankevičiūtė (1945 - 1949), Ona Bernotaitytė-Lesickienė (1949 - 1954), Marija Stoškuviene (1954 - 1962), Ligija Vanagaitė (1962 - 1965), Juozas Jankauskas (1965-1967), Lilijana Šidlaitė (1967 - 1973), Valė Saukaitienė (1974 - 1986), Astra Velioniškienė (1986 - 2005), Vilija Gilienė (2006 -).
Šiuo metu viešosios bibliotekos sistemą sudaro 32 bibliotekos: Viešoji biblioteka, Kybartų, Virbalio miestų bibliotekos ir 29 kaimų filialai. Bibliotekoje ir jos filialuose sutelkta 7722 vartotojai, per metus išduodama 176.443 dokumentų, vartotojai bibliotekose apsilanko per 120.648 kartus. Bibliotekos ir filialų dokumentų fondą sudaro 258.222 fizinių vienetų dokumentų.
Biblioteka, stiprindama naujų elektroninių paslaugų ir produktų sklaidą rajono gyventojams, kuria ir plėtoja naujas elektronines paslaugas ir produktus, siekia užtikrinti viešą prieigą prie bendruomenės poreikius atitinkančio skaitmeninio turinio ir tobulina gyventojų įgūdžius juo naudotis. Bibliotekoje vartotojams prieinamos šios duomenų bazes: LIBIS (Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos) - tai mūsų pačių ir visos šalies informacijos apie turimus leidinius sankaupa, EBSCO Publishing - įvairios temos: pedagogika, socialiniai mokslai, verslas, IT, ekologija ir kt., Naxos Music Library - informacija muzikos temomis - apie kompozitorius, jų kūrinius, INFOLEX teisinių duomenų bazė - teisinių aktų bazė, papildyta nutarimais, kurie viešai, ne bazės ribose, nėra prieinami. Bibliotekoje ir 28 filialuose yra įrengta vieša nemokama interneto prieiga, sistemoje veikia 183 kompiuterizuotos darbo vietos, gyventojams organizuojami kompiuterinio raštingumo mokymai. Biblioteka ir 18 filialų vartotojus aptarnauja naudodamos LIBIS (Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos) SAP (skaitytojų aptarnavimo posistemės) programą, kuri Bibliotekoje įdiegta 2007 metais išduodant vartotojams vieningą LIBIS SAP (skaitytojų aptarnavimo pažymėjimą).
Per metus bendruomenei Biblioteka ir jos filialai suorganizuoja per 1000 renginių, kuriais supažindina visuomenę su laikmečio aktualijomis, svarbiomis istorinėmis ir kultūrinėmis datomis, rašytojų, menininkų kūryba ir veikla, vyksta Metų knygos rinkimai, dalyvaujama Nacionalinėje bibliotekų savaitėje, rengiami Šiaurės šalių bibliotekų savaitės renginiai. Organizuojami tradiciniai renginiai: tarptautiniu tapęs poezijos festivalis „Poezijos pavasaris “, kurio metu teikiama turinti ilgametes tradicijas, rajoną garsinanti Salomėjos Nėries vardo literatūrine premija, jau dešimtą kartą Biblioteka organizavo Vaikų knygos šventę.
Ypatingą dėmesį Biblioteka skiria projektinei veiklai. Jau keletą metų Biblioteka rengia projektus Europos komisijos atstovybei Lietuvoje, siekdama įdomiai ir išradingai paminėti Europos dieną, dalyvauja projekto „Bibliotekos pažangai“ veiklose, Biblioteka tęsia parengto projekto „Vilkaviškio krašto e-etnografijos akademija“ interneto svetainės www.etnografija.vilkaviskis.lt pildymą nauja informacija.
Biblioteka veiklos prioritetu laiko vaikų ir jaunimo užimtumą, čia vyksta jiems skirtos edukacijos, kūrybinės dirbtuvės, ekskursijos.
Didelį dėmesį skiria Bibliotekos darbuotojų kompetencijų ugdymui, kvalifikacijos kėlimui.
Kiekvienas laikmetis visuomenei kėlė ir kelia jam būdingus ir reikšmingus reikalavimus, iššūkius, o Biblioteka buvo ir yra jų atspindys, nes kokie esame mes-tokia ir mūsų Biblioteka.

Vilija Gilienė
Viešosios bibliotekos direktorė