Rugsėjo 19-osios pavakarą vyko renginys, dedikuotas Kazio Bradūno atminimui. Nuoširdžiausia padėka ir atviras, jaukus kvietimas – praleisti laiką drauge, skambant žodžiams bei juos lydinčiai melodijai. Mūsų svečiai – dainuojamosios poezijos atlikėjai, teatro ir kino aktoriai, scenos bičiuliai, o svarbiausia – ypatingu ryšiu susieti – Gediminas ir Ainis Storpirščiai

Linkėdami malonaus laiko drauge, kvietėme leistis į dramatišką, teatrališką ir netgi kinematografišką kelionę, kurioje mus lydėjo gražus, jautrus ir gilus susitikimas su kuriančiu, filosofiškai ir atvira širdimi į pasaulį žvelgiančiu žmogumi. 

Apie didžią gyvenimo kelionę – kukliai ir santūriai, tačiau giliai ir išties sakraliai ne tik rašė, bet ir pačiu savo gyvenimu liudijo poetas Kazys Bradūnas. Mūsų krašto žmogus, palikęs giliai įmintus pėdsakus ne tik čia, savo gimtojoje žemėje, bet ir gyvendamas svetur, išeivijoje, visą savo gyvenimą pašventęs lietuvių kultūros labui. Literatūros kritikas Valentinas Savickas yra pastebėjęs: ,,Būna poetų, kurie švysteli kaip meteoras. Ir yra kitokių – viena knyga, kita, ir visiems pasidaro aišku, iš kur atėjo, kaip eina, ko vertas. Baigia toks poetas savo žemišką kelionę, bet visiems aišku, kad neišėjo“.

Ir jeigu mes nusikeltume keliais dešimtmečiais atgal, pro vieną iš šių, kadaise buvusios gimnazijos langų, į mus palaimingai žvelgtų paties Kazio Bradūno akys. Su šypsena veide ir širdyje.

O mes – tą šiltą žvilgsnį jusdami, džiaugiamės ir didžiuojamės, jog esame pamatinių vertybių – gimtojo žodžio, gimtosios žemės bei lietuviškosios kultūros tradicijų puoselėjimo dalimi.

Projektą ,,Kazys Bradūnas: brydė lietuviškosios prigimties žeme“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.