Autorius pristato sudėtingiausią savo romaną, liudijantį, kaip šeimos nariams sudėtinga spręsti neišvengiamo senėjimo ir mirties klausimus.

„Kai pirmąkart teko šluostyti tėvui užpakalį, visaip įtikinėjau save, kad nieko čia tokio – juk valydavau ir savo sūnui?„Karmen, juk čia tas pats, nagi, Karmen, čia tavo tėvas, moterie, neužmiršk, kad tas žmogus šluostydavo užpakalį tau.“
Taip kartojau lyg drąsindama save, pritūpusi prie starto linijos, pasirengusi šokti ir bėgti.„Juk čia tas pats, Karmen. Tiesiog imk ir padaryk.“Bet visgi ne. Ne tas pats.“