Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Bibliotekoje lankėsi medicinos mokslų daktaras ir menininkas Audrius Plioplys

Greičiausiai jau ne vienas pastebėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės viešinamą informaciją, kviečiančią sugrįžti svečiose šalyse išsibarsčiusius emigravusius kraštiečius. Jau ne pirmą kartą savo šaknų paieškos ir gimtinės ilgesys atveda užsienyje gyvenančius lietuvius.

Šiemet Vilkaviškio viešąją biblioteką aplankė Audrius Plioplys. Nors mokslininkas ir menininkas gimė Kanadoje, tačiau jo gausioje šeimoje visuomet buvo kalbama lietuviškai. Todėl, pradėjus lankyti pirmą klasę, teko mokytis anglų kalbos. Vėliau pasirinko medicinos studijas, o pastaraisiais metais garsus gydytojas ir mokslininkas, gilinęsis į neurologijos sritį, autizmo, epilepsijos ir Alzheimerio problemas, metė mediciną ir pasuko meno link. Jo originalūs meniniai kūriniai nuolat eksponuojami įvairiose Lietuvos vietovėse. Prieš pora metų įspūdinga paroda buvo surengta Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčioje.

Šeimoje įdiegta meilė Lietuvai 1989 metais pirmą kartą atvedė į tėvų gimtąjį kraštą. Be abejo, paskatino ir noras daugiau sužinoti apie Plioplių giminės ištakas. Kruopščios paieškos paskatino pasidomėti senaisiais archyvais, kurie atskleidė, kad pirmą kartą Plioplių pavardė minima 1561 m. spalio mėnesio 12 d. sudarytame Jurbarko valsčiaus ir Naujosios Valios (Virbalio) inventoriuje, parašytame senąja lenkų kalba. Audriaus Plioplio sudarytame Plioplių šeimos istoriją įamžinančiame dokumentų rinkinyje pateikia šio archyvo sąrašai. Nagrinėdamas savo giminei būdingos pavardės kilmę, A. Plioplys susirašinėjo ir su kalbininku Zigmu Zinkevičiumi.

Be Virbalio Plioplių genealogijoje svarbų vaidmenį atlieka ir Plioplių kaimas, pirmąkart minimas 1744 m. kaip priklausantis Pilviškių parapijai. Remiantis 1923 m. dokumentais, XX a. per. šiame kaime buvo 21 ūkis ir 122 gyventojų. Tikėtina, kad kaimo pavadinimas susijęs būtent su čia apsigyvenusių gyventojų pavarde. Paties A. Plioplio teigimu, Pliopliai visuomet buvo verslūs ir savarankiški, nepriklausomybę sugebėjo išlaikyti ir baudžiavos laikotarpiu. Laisvės ir savarankiškumo poreikį paveldėjo ir Audrius Plioplys.

Į Vilkaviškio viešąją biblioteką mokslininką ir menininką atlydėjo giminaitės, gyvenančios Vilkaviškio rajone. Jos džiaugėsi netikėtai atradę anksčiau nepažinotą giminaitį. Ypač nustebino iškart užsimezgęs gilus vidinis tarpusavio ryšys.

Bibliotekai svečias padovanojo keletą Plioplių giminės istorijos tomų, savo straipsnių rinkinius, meno parodų albumus. Padovanojo tam, kad visi, kurie domisi Plioplių giminės istorija, galėtų ateiti, skaityti ir sužinoti daugiau apie tai, iš kur yra kilę. A. Plioplio surinkta istorinė medžiaga aktuali ne tik Plioplių genealogijos pažinimui. Istorinių dokumentų kopijos naudingos ir kitokio pobūdžio istoriniams tyrinėjimams. 1561 m. Virbalio inventorinių sąrašų analizė atskleidžia, kad minimu Virbalyje (apytiksliai dabartinių kultūros namų) vietoje gyveno ir Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškosios knygos autorius, tuo metu buvęs vietos liuteronų bendruomenės kunigu. Argi nenuostabu žinoti, kad mūsų krašte buvo ne tik sukurtas Lietuvos himnas, itin aktyvi knygnešių veikla, gimė tautos patriarchas, padėjęs pamatus Lietuvos nepriklausomybei, bet ir jaučiamos sąsajos su pirmosios spausdintos lietuviškos knygos autoriumi?

Dalintis :

Eiti prie turinio