„Kita mūsų visų motina yra Motina Tėvynė, kuri apima visa, kas mums brangiausia: Lietuvos istoriją, paveldą, kalbą, papročius, tikrąsias ir amžinąsias vertybes – praeitį, dabartį ir ateitį. Motina Tėvynė priglaudžia visus paklydusius, išvykusius ir vėl sugrįžusius savo vaikus. Jiems suteikia galimybę čia vėl pritapti, išgyventi – pradėti naują gyvenimą (bent taip turėtų būti).“

Vytautas Nezgada

Inžinierius, išradėjas, mokslininkas, sąjūdininkas Vytautas Nezgada gimė 1930 m, vasario 16d. Rėčiūnų kaime (Vištyčio vlsč., Vilkaviškio apskr.). 1944 m. su šeima buvo išvežtas į Vokietiją, 1947 m. grįžo į Lietuvą.
V. Nezgada mokėsi Vištyčio progimnazijoje. Mokslus tęsė Kauno politechnikume. Pasirinko Tekstilės įmonių mechaninių įrenginių (TĮ MĮ) specialybę. Baigęs mokslus dirbo Klaipėdoje faneros ir medvilnės fabrikuose, Lietuvos tekstilės instituto direktoriaus pavaduotoju, sektoriaus vadovu, moksliniu konsultantu. Įvairiu laiku dar dėstė Kauno politechnikos institute ir Lietuvos žemės ūkio akademijoje.
Prasidėjus atgimimui, V. Nezgada aktyviai įsijungė į politinę, visuomeninę veiklą. Nuo 1992 m. iki 1994 m. Sąjūdžio Kauno tarybos pirmininkas, nuo 1995 m. buvo organizacijos „Baltijos vienybė“ valdybos pirmininkas, o 1992-1999 Kauno miesto „Vytautų“ klubo vadovas, paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo komiteto narys, komiteto prieš skurdą ir skurdintojus narys.
Už nuoširdų darbą ir pasiaukojantį rūpestį 2004 m. Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius apdovanojo V. Nezgadą garbės ženklu – Šiluvos dievo motinos medaliu.
V. Nezgada sukūrė pneumomechaninio verpimo proceso kompleksinius teorinius pagrindus ir pritaikė praktikoje, nustatė efektą, atsirandantį deformuojant tamprias medžiagas, – prie deformuojamos terpės (kūno, paviršiaus) susidaro elektrostatinis laukas (krūvis), ir sukūrė specialią įrangą šiam efektui tirti. Paskelbė daugiau kaip 130 mokslo populiarinamųjų, visuomeninių politinių straipsnių.
V. Nezgada išleido knygas „Gyvenimo kelyje: prisiminimai“ (2008), „Kam skirtas gyvenimas: praeitis, dabartis, ateitis“ (2010).

Parengė
Gražina Cikanavičienė
Informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė