„Kartoju: visas mano gyvenimas yra vienas ir tas pats tekstas. Tačiau čia iškyla svarbi problema: ar tą didįjį tekstą (gyvenimą) rašai tu pats, ar kažkas iš tenai…“
Alfonsas Andriuškevičius
Poetas, vertėjas, dailėtyrininkas, eseistas, išskirtinių meno kritikos tekstų autorius, eilėraščių rinktinių ir meno monografijų autorius, katalogų sudarytojas Alfonsas Andriuškevičius gimė 1940 m. lapkričio 18 d. Vilkaviškyje.
Vidurinę mokyklą baigė Kaune, studijavo Vilniaus universitete, 1973 m. baigė Istorijos instituto aspirantūrą. Dirbo Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, buvo Vilniaus dailės akademijos dėstytojas, Dailės istorijos ir teorijos katedros vedėjas. Keletą metų buvo 1997 m. įsteigtos Atviros visuomenės kolegijos tutorius. Humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus dailės akademijos garbės profesorius. Bendradarbiauja savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“. Tyrinėjimų sritys -XX a. lietuvių estetika ir šiuolaikinė lietuvių dailė bei jos kritika. Svarbiausi veikalai: studija „Grožis ir menas lietuvių estetikoje 1918-1940“ (1989), kritikos straipsnių rinkiniai „Lietuvių dailė“ (1997 ir 2006 m.), leidinys „72 lietuvių dailininkai – apie dailę“ (1998 m., sudarytojas). Paskelbė daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių Lietuvos, Estijos, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų leidiniuose.
Alfonsas Andriuškevičius apie save sakė: „Pasižiūrėjęs į savo biografiją, matau, kad pradėjau nuo poezijos. Jeigu toliau žiūriu į savo įvairius tekstus, matau, kad dailės kritikos tekstuose vis dėlto labai daug poetiškumo. Nesu mokslinio tipo kritikos atstovas. Vadinasi, šitai vėl rodo kažkokią poetinio prado persvarą. Galų gale, daugybę kartų ir blaivus, ir ne visai deklamavau eilėraščius moterims, bet nesu deklamavęs nė vieno kritikos teksto. Ką tai rodo? Pasirodo, kad aš tikrai pirmiausia esu poetas.“
A. Andriuškevičius sukūrė eilėraščių: „33 eilėraščiai“, „66 eilėraščiai“, „Eilėraščiai“, „Prieš(paskutiniai) eilėraščiai“, „Beveik visi eilėraščiai“, esė (knygos „Rašymas dūmais“, „Sufalsifikuoti dienoraščiai“), išleido ir Rytų poezijos vertimų knygą „Vėlyvieji tekstai“ (2010). Publikavo dienoraščių „Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2002-2015“.
Apdovanotas Lietuvos nacionaline premija (2007 m.), Jotvingių premija (2011 m.), Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2020 m.).
Sigitas Geda apie Alfonso Andriuškevičiaus poeziją rašė: „Trumpučius jo eilėraščius reikia skanauti: gerti jų spalvas, uosti kvapą, gliaudyti paslėptas prasmes, ieškoti nutylėjimų, užuominų.
Žiema ir vasara, mirtis ir meilė, kas kūniška ir kas dvasinga, – viskas čia žaižaruoja ir virpa ant adatos smaigalio!“
Parengė
Gražina Cikanavičienė
Informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė
Nuotrauka: Alfonsas Andriuškevičius / Gedimino Kajėno nuotr.
