„Mūsų pareiga perduoti ateinančioms kartoms savo kalbą, dainas, šokius, papročius, skiepyti tėvynės atminimą. Tai mūsų tautos dvasinis turtas. Jis artimas ir mielas mūsų širdžiai, jis turi toks pasilikti ir ateinančiose kartose.“
Genovaitė Dumčiūtė-Breichmanienė
Kanados lietuvių bendruomenės veikėja, lietuvių kultūros propaguotoja, buvusi Hamiltono lietuvių tautinių šokių kolektyvo „Gyvataras“ įkūrėja ir vadovė, šokių autorė ir išeivijos šokių švenčių organizatorė Genovaitė Dumčiūtė-Breichmanienė gimė 1919 m. rugsėjo 28 d. Stolaukio kaime, Vilkaviškio apskrityje.
„Mano tėvai, – rašo G.Breichmanienė, – Suvalkijos lygumų vaikai. Tėtis, žinomas kryždirbys Jonas Dumčius, gimė Stolaukio kaime, o motina – Bernadeta Kvasinskaitė – Ožkabalių kaime.“ J.Dumčius daug bendravo su dr. Jonu Basanavičiumi.
1938 m. G. Dumčiūtė-Breichmanienė baigė Vilkaviškio Jono Basanavičiaus gimnaziją, pradėjo prancūzų kalbos ir fizinio auklėjimo studijas Vytauto Didžiojo universitete, 1940 m. Humanitarinį fakultetą perkėlus į Vilnių, studijas tęsė Vilniaus universitete ir jį baigė 1942 m. Kai 1940 m. G. Dumčiūtė-Breichmanienė įkūrė Vilniaus universiteto merginų šokių grupę, niekas negalvojo, kad po kelių dešimčių metų ji išaugs į dešimtis muzikantų, šokėjų ir dainininkų vienijantį ansamblį.
Sovietams okupavus Lietuvą ir uždraudus visas lietuviškas organizacijas, rektorius Mykolas Biržiška pakvietė ją toliau dirbti su Vilniaus universiteto šokių grupe, kuri veikė iki universiteto uždarymo 1943 m. kovo 15 d.
1944 m. rudenį G. Breichmanienė su šeima ir kitais karo pabėgėliais atvyko į Vokietijos Šlėzvigo-Holšteino provinciją. Pasibaigus karui, muziko Valterio Banaičio pastangomis Hafkruge buvo suorganizuotas ansamblis „Tėvynės garsai“, jame G. Breichmanienė dvejus metus dirbo su šokėjais. 1946–1947 m. ji dėstė fizinį auklėjimą Liubeko lietuvių gimnazijoje, 1948 m. išvyko į Kanados šiaurės aukso kasyklų Kadijako miestelį, jame lietuvių pastangomis buvo surengtas gražus Vasario 16-osios minėjimas, palikęs didelį įspūdį vietos gyventojams prancūzams.
1950 m. Breichmanų šeima persikėlė į Ontario provincijos Hamiltono miestą ir rudenį G. Breichmanienė pradėjo dirbti su šešiomis šokėjų poromis – tai buvo tautinių šokių kolektyvo „Gyvataras“ pradžia. Grupės dešimtiems veiklos metams paminėti skirtame koncerte šoko 60 šokėjų, dar po dešimties metų – daugiau nei šimtas. Šis skaičius vėliau išliko toks pat.
1959 m. festivalyje „Kiwanis“ „Gyvataras“ laimėjo aukso medalį, 1962–1964 m. festivaliuose „Free dom“ Toronte jis buvo įvertintas kaip viena iš geriausių grupių. 1966 m. Kanados liaudies meno taryba kolektyvą įtraukė į keitimosi tarp miestų programą – šokėjai vyko koncertuoti į tolimas vakarų provincijas. 1968 m. „Gyvataras“ išrinktas atstovauti Kanadai tarptautiniame festivalyje Prancūzijos Montrežo mieste, tais pačiais metais G. Breichmanienė išrinkta į Kanados liaudies meno tarybos valdybą, joje dirbo 15 metų.
1972 m. G. Breichmanienė buvo ketvirtosios Laisvojo pasaulio lietuvių tautinių šokių šventės vyriausioji meno dalies vadovė.
1974 m. kolektyvas surengė devynis koncertus Kolumbijos sostinėje Bogotoje ir Medeljine, 1976 m. kaip Kanados ir lietuvių ambasadorius koncertavo geriausiose Melburno, Adelaidės, Kanberos, Sidnėjaus teatrų salėse ir buvo priimtas Australijos ministro pirmininko.
1980 m. ji buvo XXV Kanados lietuvių dienos vyriausia koncerto arenoje „Hamilton Place“ organizatorė ir vadovė, 1988 m. – aštuntosios Laisvojo pasaulio lietuvių tautinių šokių šventės Hamiltone rengimo komiteto vicepirmininkė ir viena iš meninės dalies vadovių.
1996 m. Lietuvos liaudies kultūros centras išleido jos knygą „Mylėjom Lietuvą iš tolo…“.
Už kultūrinę veiklą 2001 m. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo G. Breichmanienę Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu. Ji visą savo gyvenimą paskyrė lietuvybės puoselėjimui bei tautinės savasties išsaugojimui.
Mirė 2016 m. rugsėjo 27 d.
Parengė
Gražina Cikanavičienė
Informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė
