„Laikykitės amžinai nusistovėjusių dorovės dėsnių: žmonių meilės, teisingumo, sąžiningumo, tolerancijos, darbštumo. Venkit įžeisti nuoširdžius kitų įsitikinimus, kilnius jausmus. Nekelkit tikybinių ginčų, nes jie kenkia geram sugyvenimui. Branginkit savo sveikatą, kad ilgiau galėtumėte tarnauti lietuvių tautos gerovei“.
Petras Kriaučiūnas
Pedagogas, tautinio atgimimo ir kultūros veikėjas, knygnešių rėmėjas Petras Kriaučiūnas gimė 1850 m. rugsėjo 16 d. Papečkių k., Kaupiškių vlsč., Vilkaviškio apskr., pasiturinčioje, religingoje ir apsišvietusioje Kazimiero ir Magdalenos Kriaučiūnų šeimoje. Tėvas mokėjęs rusiškai, lenkiškai ir vokiškai, skaitęs knygas ir „Tilžės keleivį“. Motina mėgdavusi skaityti šventųjų gyvenimus, o paskui juos atpasakodavo savo vaikams. Prie judraus vieškelio (Vištytis-Kybartai) įsikūrusi svetinga Kriaučiūnų sodyba buvo visų mylima vieta, kur priimtas buvo ir turtingas, ir vargšas.
P. Kriaučiūnas buvo vyriausias, turėjo 4 brolius ir 3 seseris. Klausiamas apie savo jaunystės dienas Kriaučiūnas sakė: „Ir šiandien girdžiu, kaip uoli mano močia su gaidžiais kirdiną šeimyna; kolei sukils, kurdama krosnį, kaičia puodus, klausyk, jau „sveikiną aušros žvaigždę šviesią.”
P. Kriščiūnas mokėsi Vištyčio pradžios mokykloje. Pabaigęs Vištyčio mokyklą per lenkmetį įstojo į Marijampolės gimnaziją. Dar gimnazijoje būdamas pradėjo derinti, taikyti lietuvių kalbos žodžius su graikų ir lotynų žodžiais. Lotyniško žodyno visus žodžius iki raidės jis buvo sulyginęs su lietuviškais žodžiais. Baigdamas gimnaziją iškilmingame akte, dalyvaujant mokytojams, mokiniams ir kviestinei publikai jis, jau tuomet pasižymėjęs savo lietuvišku patriotizmu, deklamavo savo lietuviškąjį Kochanovskio eilių „Czego chcesz od nae, Panie”, vertimą. Ugninga jauno studento deklamacija, skambūs lietuviškosios kalbos garsai visiems padarė didžiausią įspūdį. 1871 m. baigęs gimnaziją, P. Kriaučiūnas pasuka į Seinų seminariją, kur mokosi penkerius metus, o 1876 m. jis pradeda studijas Petrapilio dvasinėje akademijoje.
Atsisakęs šventintis į kunigus 1881 m. Varšuvos universitete įgijo lotynų kalbos mokytojo teises. Marijampolės gimnazijoje dėstė lietuvių, lotynų, graikų ir vokiečių kalbas, už mėnraščio „Aušra“ rėmimą ir platinimą iš mokytojo pareigų atleistas. 1888 06 29 jo namuose vyko pirmasis žurnalo „Varpas“ entuziastų susirinkimas. 1889-1899 dirbo teisėju Plokščiuose (aktyviai veikė kaip filologas, bendravo su varpininkais), globojo sergantį V. Kudirką. 1900-1905 dirbo advokatu Marijampolėje, 1906-1914 – mokytoju Marijampolės gimnazijoje (dėstė lotynų kalbą, tvarkė gimnazijos biblioteką) ir „Žiburio“ mergaičių progimnazijoje dėstė lietuvių kalbą. 1915 su Marijampolės gimnazija evakavosi į Jaroslavlį, rūpinosi lietuvių kalbos dėstymo gimnazijoje reikalais, šelpė lietuvių pabėgėlius.
Parašė rusų kalba trumpą lotynų kalbos sintaksę (1909, lietuvių kalba išleista 1924 pavadinimu „Konspektinė lotynų kalbos sintaksė“). 1913-1914 sudarė lietuvių kalbos ir literatūros programą vidurinėms mokykloms.
Išvertė G. Deržavino, V. Hugo, M. Lermontovo, M. Lomonosovo, A. Puškino, F. Schilerio poezijos.
1915 m. žiemą Kriaučiūnas pasiligoja, ligos eigą pagreitina seni negalavimai, amžius, sunkios gyvenimo sąlygos ir Tėvynės ilgesys. Mirė Petras Kriaučiūnas 1916 m. sausio 20 d. Jaroslavlyje (Rusija). Kapas iki šių dienų neišliko, P. Kriaučiūno palaikai pradingę, todėl Marijampolės senosiose kapinėse atidengtas jo kenotafas.
P. Kriaučiūno vardu 1920 m. pavadinta gatvė Marijampolėje (1949 m. ji pervadinta M. Melnikaitės vardu, P. Kriaučiūno vardas jai grąžintas 1988 m.), 1937 m. – Marijampolės biblioteka (sovietmečiu P. Kriaučiūno vardas iš bibliotekos pavadinimo pašalintas, grąžintas 1990 07 25).
2003 m. gegužės 31 d. ant Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos pastato atidengta atminimo lenta Petrui Kriaučiūnui (skulptorius Julius Narušis).
Dr. J. Vaišnora rašė: „Kriaučiūnas matė savo misiją ir ją vykdė žodžiu ir asmenybe. Jo nuopelnas yra tas, kad jis sunkiais despotizmo laikais sukėlė tautybės idealą ir paskatino šimtus jo siekti. Jis iki mirties liko ištikimas Lietuvai, savo idealui. Lietuvių tauta turi likti ir Kriaučiūnui ištikima : iš jo mokytis ir semtis sau stiprybės sunkiose dabartinėse dienose.“
Parengė
Gražina Cikanavičienė
Informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė
