Aktoriaus žodis
Juozui Palubinskui

Jums tūkstantį gyvenimų aš gyvenu:
esu išminčius, valkata ir karžygys,
esu šventasis, nusidėjėlis ir išdavikas,
esu jums tragiškas pajacas, juokdarys.

Aš jūsų širdį išskleidžiau kaip žiedą,
džiaugiuosi su jumis ir jūsų ašarom verkiu.
Save jūs matote many, aš jus savy nešioju,
ir taip vaidindami keliaujame kalnų taku:
aš scenoje, –
jūs kasdienybės pasakoj,
ir pasaką aš jūsų akyse regiu.

Aleksandras Radžius

Nusipelnęs dramos aktorius, režisierius Juozas Palubinskas gimė 1910 m. kovo 19 d. Kybartuose.
1931 m. baigė g-ją Kaune. Buvo pradėjęs studijuoti Kauno meno mokykloje, kurį laiką dirbo techniškuosius darbus. 1932 m. įsijungė į Jaunųjų teatro kolektyvą, baigė režisieriaus A. Olekos-Žilinsko vadovaujamą dramos studiją ir jau beveik visą laiką liko ištikimas šiai garbingai, nors tuo metu ir nepelningai aktoriaus profesijai.
1933 m. jis vaidino Jaunųjų teatre H. Beecher-Stovve „Dėdės Tomo lūšnelėje“ ir Balio Sruogos „Milžino paunksmėje“, 1934 m. – Kauno valstybiniame teatre, 1936-1939 m. – Klaipėdos valstybiniame teatre, 1940-1944 m. – Vilniaus valstybinio teatro pastatymuose.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją. 1945-1949 m. vadovavo Augsburgo lietuvių dramos sambūriui, buvo jo režisierius (K. Inčiūros „Vincas Kudirka“) ir aktorius. 1949 m. persikėlė į Baltimorę. Buvo nuolatinis įvairių renginių organizatorius, skaitovas ir pranešėjas.
J. Palubinskas reikšmingų vaidmenų sukūrė režisieriaus R. Juknevičiaus spektakliuose: Barendas (H. Heijermanso „Viltis“ 1936, 1940), Tamizas (M. Pagnolio „Topazas“), Bevardis (K. Inčiūros „Vincas Kudirka“, abu 1940), Rankas (H. Ibseno „Nora“, 1942).
Aktorė Potencija Pinkauskaitė, H. Haijermanso „Viltyje“ vaidinusi žvejų motiną Knirči, apie savo ir J. Palubinsko, vaidinusio jos sūnų Barendą, sceną savo atsiminimuose (1977 m. „Švyturyje“) rašė:
„Geras buvo Barendas J. Palubinskas – toks organiškas, tikras. Niekur nevaidino, o gyveno. Taip ir čia: įbėgo, pripuolė prie manęs susijaudinęs, maldauja su ašaromis akyse: nevaryk manęs, mama, į jūrą, žūsiu! Laivas kiauras, žūsiu! O aš segu jam talismaną: eik, vaikeli. Privalai eiti. Jis vėl: nevaryk manęs, mama, aš žūsiu. O aš – gėda žvejui neplaukti į jūrą… Kokia kančia, abu jaučiam nelaimę… Kartą šios scenos metu kažkoks vyras iš salės sušuko „Aš ją užmušiu!“ Toks įtikinantis buvo mūsų dialogas“.
Kiti svarbesni jo vaidmenys: Džordžas („Dėdės Tomo lūšnelė“ 1933), Kliauga (J. Petrulio „Strazdelis“ 1941), Jonas (P. Vaičiūno „Tėviškės pastogėj“ 1942).
Antanas Gustaitis apie J. Palubinską rašė: „Savo ilgų metų kūrybiniame darbe suvaidinęs apie 100 vaidmenų, pasiekęs didelio meistriškumo ir sulaukęs teatro kritikos ir visuomenės pelnyto įvertinimo, Juozas Palubinskas mūsų dramos teatro istorijoje, sakytume, taip neišskutamai „įsiamžino“, kad ir dabartinės Lietuvos teatro darbuotojų memuaruose dar gyvas, nors jau ir nusileido jo spektaklių uždanga ir užgeso scenos prožektoriai.“
Aktorius mirė 2004 07 24 Baltimorėje (JAV).

Parengė
Gražina Cikanavičienė
Informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė