„Gal tai, kas yra sudėta
Vaikystės pasakos mamos,
Ne kartą jūsų jau girdėta,
Bet tai – istorija tautos.
Mes sakom: Vytautas Didysis,
Ir kyla – Žalgiris! – mintis,
Mes sakom: Žalgirio kautynės,
Ir Vytautas – prieš mūs akis“.

Kostas Kantautas

Inžinierius, rašytojas Kostas Kantautas gimė 1931 m. sausio 2 d. Vilkaviškyje, kur gyveno ir mokėsi. 1944 m. karas šeimą nubloškė į Pagėgius. 1950 m. K. Kantautas baigęs Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnaziją, įstojo į Kauno politechnikos instituto Cheminės technologijos fakultetą, kurį 1955 m. baigė ir įgijo silikatinių medžiagų inžinieriaus – technologo specialybę. 1977 – 2000 buvo Naujosios Akmenės gamybinio susivienijimo gamybinio – techninio skyriaus ir konstruktorių biuro viršininkas.
Literatūrine veikla K. Kantautas susidomėjo gana brandžiame amžiuje. Jis ne tik rašė humoristinius kūrinėlius, eilėraščius, bet ir išsivertė A. Puškino poemas, mokydamasis iš jo eiliavimo meno. Kostas Kantautas neliko abejingas Žalgirio mūšiui bei Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto asmenybei. Jis apie tai parašė knygą „Žalgiris“. Pirmąją spaudos išleistą knygą „Žalgiris“ sudarė du epai: „Žalgiris“ ir „ Margirio dvasia“. Šią knygą K. Kantautas išleido už savo santaupas ir tos knygos nepardavinėjo, o tik dovanojo. Jis sukūrė ir epinę poemą „Trys Žalgiriai“ apie 1236 – 1430 m. Lietuvą.
Kodėl Žalgiriai trys? Šį teiginį autorius komentavo taip: „pirmasis Žalgiris – 1410 liepos 15 dienos garsusis, dviejų jungtinių kariuomenių mūšis, pasiekęs istorinę pergalę, kurią Lietuvoje žino ir su pagarba prisimena visi“.
Antruoju Žalgiriu autorius vadina asmeninį Vytauto indėlį Lietuvai, kovojant su kunigaikščio Jogailos šeimos klanu dėl savo tėvonijų, dėl savo teisių, kurias turėjo gauti ir kurios turėjo būti tolygios turėtoms jo tėvo Kęstučio.
Trečiuoju Žalgiriu autorius vadina tautos Žalgiriu ir juo laiko daugkartines lietuvių kovas prieš Kryžiaus žygius ir lietuvių naikinimą, kuris vyko beveik 200 metų. Pasak autoriaus, vidutiniškai, per metus, vykdavo nuo dviejų iki aštuonių karinių – grobuoniškų antpuolių. Per tuos 200 metų Kryžiuočių ordinas atliko kelis šimtus. Mūsų protėviai turėjo visus šiuos antpuolius atremti savo krūtinėmis, mokėdami savo gyvybėmis – taip apgindami nuo grobikų šalies laisvę ir tautos išlikimą.
K. Kantautas sakė: „Daug mokslinių šaltinių teko įveikti, kol parašiau šią poemą. Tebeturiu visų naudotų literatūros šaltinių nuorodas. Nors šiaip esu žmogus mėgstantis daryti viską greitai: arba dabar ir čia, arba niekada. Nusistatydavau sau dienos normą, kuri buvo 28 eilutės ir rašydavau. Daugiau parašyti buvo galima, mažiau – jokiu būdu“.

Parengė
Gražina Cikanavičienė
Informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė