Dievas liepė man būti,

Ir aš atbuvau

Tą akimirką, vadinamą gyvenimu.

/K. Bradūnas/

Širdimi rašė poetas Kazys Bradūnas, kurio gyvenimas ir kūryba įprasmina žmogaus – kūrėjo egzistenciją. Eseistas Julius Sasnauskas yra pareiškęs: ,,Būta Bradūno visaip: ir paprastai, ir kasdieniškai medituojant gimtąją žemę, klausantis jos garsų, valgant joje išaugintą duoną, mylint jos žmones, ir tik iš tolo, atminties ir sielos galybe, bet tarsi neišėjus. Jeigu to reikėjo, keliavo iš vienos vietos į kitą, brovėsi per epochas, per įvykius, su vienais palydovais ir su kitais. Gražiu, dideliu ratu, kitąsyk po du kartus, apėjo Lietuvą. Todėl Antanas Maceina ir paskelbė: ,,Nesame turėję lietuviškesnio poeto už Bradūną“.

Tad mes negalime nesididžiuoti, jog einame keliu, paties K. Bradūno pramintu ir palaimintu. Nuoširdžiai dėkojame mūsų pakeleiviams: poeto dukrai Elenai Bradūnaitei – Aglinskienei, anūkei Vaivai Aglinskaitei bei skaitovui Pauliui Šironui. Visada gera patirti ir panirti į tas akimirkas, kurios atgaivina ne tik praeitį, bet ir laimina bei puošia mūsų kasdienybę.

Projektą ,,Kazys Bradūnas: brydė lietuviškosios prigimties žeme“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilkaviškio rajono savivaldybė.