„Mano didžiausia pagarba ir susižavėjimas, skirti visiems inžinieriams, ypač didžiausiam iš visų: Dievui“.
Thomas A. Edisonas
Vienas iš Kauno politechnikos instituto įkūrėjų, rektorių, daugybės mokyklinių fizikos vadovėlių autorių Kazimieras Baršauskas gimė 1904 m. gegužės mėn. 13 d. Vilkaviškio apskrities Gižų kaime gausioje ūkininko šeimoje.
K. Baršausko, turėjusio aštuonis brolius ir seserį, vaikystė kaime nebuvo lengva. Pirmojo pasaulinio karo metu mirus tėvui, dešimtmečiui Kazimierui kartu su vyresniuoju broliu teko pagrindinė ūkio darbų našta.
1930 m. jis baigė Vytauto Didžiojo universitetą, 1930-46 su pertraukomis jame dirbo, 1941-42 ir 1944-46 Fizikos katedros vedėjas, profesorius (1941). 1943 m., uždarius Vytauto Didžiojo universitetą, drauge su kitais suorganizavo Aukštųjų kursų Technikos skyrių. Nuo 1946 m. dėstė Kauno universitete, 1946-47 buvo Technologijos, 1947-50 – Elektrotechnikos fakulteto dekanas, 1946-50 – Fizikos katedros vedėjas. Vienas Kauno politechnikos instituto įkūrėjų, 1950-64 – rektorius bei Fizikos katedros vedėjas.
Vadovaujant prof. Kazimierui Baršauskui, Kauno politechnikos institutas tapo viena reikšmingiausių aukštųjų mokyklų Pabaltijyje. Jis rūpinosi lietuvių inžinierių rengimu, lietuvių techninės inteligentijos ugdymu, globojo tremtinių ir kitų represuotųjų vaikus. K. Baršauskas ir toliau plėtė fizikos mokslo tyrimus nuspėdamas būsimas aktualias fizikos kryptis: puslaidininkių fiziką, ultragarso fiziką ir techniką, branduolinį magnetinį rezonansą. Šioms problemoms tirti jis sutelkė kolektyvus, iš kurių išaugo daug plačiai žinomų mokslininkų: prof. habil. dr. V. Ilgūnas ir D. Eidukas.
Nors profesorius labai daug dirbo, bet visada domėjosi visuomenės reikalais, jis buvo daugelio populiarių mokslinių straipsnių autorius, aktyvus įvairių draugijų narys, vienas iš „Žinijos“ draugijos steigėjų.
Profesorius labai rūpinosi fizikos mokslo populiarinimu ir dėstymu universitete bei vidurinėse mokyklose. Gimnazijų moksleiviams jis rašė fizikos vadovėlius, taip pat fizikos mokslo populiarinimo knygas.
Pirmuosius vadovėlius parašė nepriklausomoje Lietuvoje, šį darbą ypač suintensyvino pokario metais. Ištisos moksleivių kartos mokėsi iš prof. Kazimiero Baršausko kartu su kolegomis parašytų vadovėlių.
Parašė knygas: „Fizikos praktikos darbai“ (su kitais, 1938), „Kosminiai spinduliai“ (1946), „Fizika klausimais ir atsakymais“ (1947), vadovėlius vidurinėms mokykloms: „Fizika“ (su A. Juška, 1940), „Fizika“ (su kitais, d. 1, 1941), „Fizika“ (4 d., 2 knygos 1945-50), „Fizika“ VII klasei (su A. Puodžiukynu, 1958, 1959, išverstas į lenkų kalbą 1960).
K. Baršauskas mirė 1964 m. gegužės 24 d., palaidotas Kauno Petrašiūnų kapinėse.
1965 m Kauno politechnikos instituto ultragarso probleminė laboratorija (nuo 1999 m. Kauno technologijos universiteto Ultragarso mokslo institutas) pavadinta K. Baršausko vardu.
1994 m. pradėta teikti (įsteigta 1993 m.) LMA Kazimiero Baršausko premija, kas ketverius metus skiriama elektronikos ir elektrotechnikos mokslų srityse dirbantiems mokslininkams.
Sūnus P. Baršauskas apie tėvą sakė: „Jis turėjo labai aukštai pakylėtus savo idealus – tarnauti Lietuvai ir žmogui. Visąlaik sugebėjo išlikti laisvas ir nepriklausomas nuo materialių dalykų, blogio, savų siaurų interesų.“
Parengė
Gražina Cikanavičienė
Informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė
