Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Uoliam ganytojui Vincentui Padolskiui – 120

O Kristau, pasaulio valdove,
Ir žemės, ir aukšto dangaus,
Tau amžiais ir meilę ir šlovę
Varpai širdyse mūsų gaus.

B. Brazdžionis „O Kristau“

Vyskupas, filosofijos ir teologijos mokslų daktaras, uolus ganytojas Vincentas Padolskis gimė 1904 m. balandžio 21 d. Virbalyje, Vilkaviškio aps. Pradžios mokyklą baigė Virbalyje. Po to lankė Kybartų Žiburio gimnaziją. Baigęs keturias klases V. Padolskis visai nelauktai pareiškė norą pasirinkti dvasinio gyvenimo kelią. Patariamas ir padedamas brolio kun. Jono Navicko jis išvyko į Prancūziją, kad tenai vienuolių globoje užbaigtų gimnaziją.
1925 m. filosofijos daktaro laipsniu baigė šv. Grigaliaus universitetą Romoje. 1927 m. įšventintas kunigu. 1930 m. Šveicarijoje, Fribūro universitete tapo teologijos daktaru. Iki 1932 m. specializavosi Šv. Rašto institute Romoje.
1932-1939 ir 1941-1944 m. dėstė Šv. Raštą Vilkaviškio kunigų seminarijoje. 1938 m. tapo N. Testamento katedros vedėju VDU. 1940 m. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Vilkaviškio augziliaru, o 1948 m. – koadjutoriumi, nors jau nuo 1944 m. buvo pasitraukęs iš Lietuvos. 1951 m. tapo lietuvių šv. Kazimiero kolegijos Romoje prezidentu. Vadovavo Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos atkūrimui išeivijoje, čia pasiliko iki mirties. Mirė 1960 m. gegužės 6 d. Ganytojo palaikai ilsisi Campo Verano kapinėse Romoje.
Vysk. V. Padolskis pasižymėjo švelnumu, kuklumu, svetingumu, ištikimybe principams, širdies jautrumu ir sielos jausmingumu. Ganytoją žavėjo gamtos grožis, kurį jis mokėjo pajusti ir išgyventi. Jis gėrėjosi kiekvienu žmogaus sukurtu tikrojo meno kūriniu. Vyskupas mėgo svečius. Mokėjo juos priimti ir vaišinti. Net ir būdamas vyskupu jis su dideliu malonumu rūpindavosi meniu parinkimu, stalo parengimu ir patarnavimu prie stalo. Svečiai buvo didysis jo džiaugsmas ir laimė. Visada visus priimdavo su meile, su malonumu.
Svarbesnieji V.Padolskio mokslo darbai: „Šv. Teresė Vaikelio Jėzaus“ (1927), „Kelionė į šv. Žemę“ (1938), „Kristaus kunigystė” (1940).
Dar prieš II pasaulinį karą V. Padolskis publikavosi „Sotere“, „Židinyje“, „Tiesos Kelyje“, LKMA Suvažiavimo darbuose. Pagrindinės vyskupo mokslinio tyrimo problemos susijusios su Šv. Rašto tematika.
Katalikų spaudoje ir moksliniuose leidiniuose biblistikos tematika jis paskelbė straipsnių, kuriuose pirmasis atskleidė Biblijos vertėjų į lietuvių kalbą asmenybes, ėmėsi tirti A. Baranausko vertimo įtaką kitiems Biblijos vertimams į lietuvių kalbą.
Dar liko didelis pluoštas neišspausdintų jo raštų: Įvairios paskaitos, kalbos, pamokslai ir kita. Minėtina taip pat, jog jis artimai bendradarbiavo su J. E. arkiv. Skvirecku, leidžiant naują, pataisytą, Šv. Rašto Seno Testamento laidą.
Prel. Ladas Tulaba rašė: „Gyvas yra tarp mūsų ir J. E. vysk. V. Padolskis, gyvas savo turtinga asmenybe, savo darbais, savo idėjomis. Dar labiau jis yra gyvas malone, kurioje žemėje gyveno, per kurią neabejotinai šiandien yra pasiekęs dangų, ir kuria iš dangaus per Dievo gerumą padeda ir padės tiems, kurie jam yra artimi ir brangūs ant žemės.“

Parengė
Gražina Cikanavičienė
Informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė

Dalintis :

Eiti prie turinio