Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka

Valerijai Vaitkevičiūtei – 95

„Gimiau 20-ajame amžiuje, mirsiu tikriausiai 21-ajame. Myliu debesuotą dangų, pušynus, darbą ir savo tėviškę, su kuria tvirtai suaugau dar vaikystėje.“

Valerija Vaitkevičiūtė

Lietuvių kalbos puoselėtoja, daugelio knygų autorė, ilgametė scenos kalbos dėstytoja, profesorė Valerija Vaitkevičiūtė gimė 1929 m. kovo 20 dieną prie Bartninkų miestelio, Kunigiškiuose, augo Dalgėnų kaime.
Jos tėvas Antanas Vaitkevičius buvo 1918-1920 metų Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas. V. Vaitkevičiūtė 1958 m. tuometiniame Leningrade baigė aspirantūrą ir įgijo eksperimentinės filologijos specialybę. Dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute, Teatro ir muzikos akademijoje.
Ji – daugelio straipsnių autorė, mokslininkė, lietuvių eksperimentinės fonotekos pradininkė, vadovėlių ir žodynų autorė, daugelio Lietuvos aktorių tarties mokytoja, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė. Jos mokiniais buvo aktoriai Vladas Bagdonas, Rimantas Bagdzevičius, Robertas Vaidotas, Rolandas Kazlas, Larisa Kalpokaitė ir daugelis kitų.
„Aš, kaip jie (aktoriai – red.past.) sako, reikli buvau. Bet niekada nerašydavau dvejetų. Sakydavau: nemoki šiandien – išmok kitam kartui ir man primink, kad aš paklausinėčiau tave. Ir visada primindavo. Pasitikėjimas buvo. Aktorė Jūratė Onaitytė yra pasakiusi: „Mylime jus už žinias ir žmoniškumą“, – viename interviu prisiminė Valerija Vaitkevičiūtė.
V. Vaitkevičiūtė dirbo mokslinius darbus, dalyvavo įvairiose šalyse baltistikos konferencijose, rašė straipsnius į Lietuvos ir užsienio periodinę spaudą, paruošė ir išleido „Lenkų-lietuvių kalbų žodyną“, „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo vadovėlį“, „Tarptautinių žodžių žodyną“, „Didįjį lietuvių-lenkų kalbų žodyną“ ir kt.
Profesorė 2010 metais apdovanota Lietuvos valstybės Gedimino ordino medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“, užsienio šalių padėkos raštais.
„Teko iškęsti visų okupacijų išmėginimus. 1970 m. jauniausias Lietuvos TSR MA akademikas K. Korsakas išrašė man vadinamąjį vilko bilietą, su kuriuo važiuoju ir dabar. Praradau daug ką, bet sąžinės – ne“, profesorė rašė savo atsiminimuose.
V. Vaitkevičiūtė mirė 2011m. gruodžio 29 d., palaidota Vilniaus miesto Kairėnų kapinėse.

Parengė
Gražina Cikanavičienė
Informacijos ir kraštotyros skyriaus bibliotekininkė

Dalintis :

Eiti prie turinio